*
Kodėl man niekas nedavė sparnų,
kuriais dangun pakilčiau, vėjo nasruose
Pajusčiau skrydžio kančią, ugnimi
nuplaučiau žemės miglą nuo akių,
Kad kraujas, kaip įkaitęs švinas
pasiektu nervus pirštų galuose,
Ištirptu ir pravirktu lietumi...
kodėl man niekas nedavė sparnų ?
*
Kodėl man niekas nedavė tikėjimo,
į dievą ar į velnią, į bet ką,
Prieš ką suklupt galėčiau ir akloj maldoj
nuspręsti ginčą amžinų tiesų,
Prieš amžinybę pasijusti žemės dulke,
į meilę, neapykantą numot ranka,
Pakilt aukščiau tikrovės ir atgimti VISAGALIU...
Ak štai... turbūt todėl JIS man ir nedavė sparnų.
*
_______________
1994