Meilės vėjas

Nubudusi iš ryto
Vėl jaučiuosi,
Tarsi balto angelo sparnu lytėta.
Vėl kvepia rudenio spalva.
Nors saulė balto debesio užklota,
Man nuotaika lig saulės pakylėta.
Sustoti noriu, negalvoti,
Bet mintys –
Jos nevaldomos nuskrieja.
Nemoku nesapnuoti,
Nemoku negalvoti
Mano likimą valdo meilės vėjas.
Skrendu greičiau, nei mano mintys skrieja
Aš myliu jį –
Tą švelnų,  gaivų Meilės Vėją.