juos – tuos po žolinių, iki rudens – naktį galima išgirsti, užsuka jie laiką ruden(i)op (o ne galvoj o klausoje, madam (skaitytojau) Aldona J. Po Joninių ilgėja naktys... ruden(i)op, ir taip iki gruodžio pabaigos... vadinamos Kalėdomis dar liaudyje... Tikriausiai žinojote, ar ne?.. – visai iš kart po žolinių, jie pradeda... Tik paklausyk, kaip svirpia naktys, kai knarkia miegantys balkonai atdari – ir žmonės kaip vabzdžiai, paklūsta laikui, jie žiemą užsidarę laukia sugrįžtančios šviesos – dienos ilgėjimo... (vabzdžius, (Aldut...) turėjau omeny...)
prisipazinsiu, visai negalvojau uzklysti i rasykus. bet pamaciau, kad tai 49000-tasis kurinys poezijoje, tai nusprendziau butinai paskaityti. komentaru per daug neturiu. prie ko prikibti neradau, patiko man. gal si bei ta keisciau, bet cia autoriaus pasirinkimas.
Sekmes.
jūs tikriausiai niekada negirdėjote garso, užvedant rankinį mechaninį laikrodį, o jei jų užvesti tuo pat metu tiek (kiek yra danguje žvaigždžių) būtų toks garsas, kaip dabar – (kada knarkia atdari balkonai) paklausyk, kol Šermukšnis dar nedega, nesaulėja klevų alėja, idant niekam neatšaukti baltos chrizantemos pražydėjimo, Tai skamba kaip užvedant rankinį mechaninį laikrodį, jei šis garsas (užvedant mechaninį laikrodį) jums, skaitytojau niku raivydas, yra paslaptimi... (taip, juk dabar elektroniniai, gal ir negirdėjote jo, tik jų daugiau nei žvaigždžių danguje, įsivaizduok - taip svirpia naktys, kai balkonai knarkia – atdari...)