Ji keitė padangą, jis rinko žemuoges...

ĮSIVAIZDUOKIME…

  Scena Nr. 1 Važiuoja keliu automobilis. Aplinkui negyvenama vietovė, kažkur matosi viena, kita sodyba, kažkur – kaimas. Sprogsta padanga.
  Scena Nr. 2 Ji riebiai nusikeikia. Išlipa. Apžiūri. Liepia jam surasti „ montiruotę“ ir keisti padangą (garsiai, kad, vis dar sėdintis salone, girdėtų). Jis išlipa skėsčioja rankomis, kuičiasi bagažinėje… Ji kaip visuomet neapsikenčia, prieš tai dar kurį laiką stovėjusi ir spitrijusi akimis, rankas įrėmusi į klubus. Patraukia jį į šalį. Jis nuvirsta į griovį, neišlaikęs pusiausvyros. Ji paima „montiruotę“, dėbteli į besikeliantį ir grėsmingai artėja prie subliuškusio rato. Imasi darbo. Tuo tarpu jis aptinka, kad lipant į šlaitą – labai daug prisirpusių žemuogių. Jis skina žemuoges (aišku, vietoje suvalgo) ir dar pradžioje šūkteli: ar ji nenorinti uogų?

KITOS SCENOS: Kaip atrodytų tęsinys įvairiose pasaulio vietose?

ARABIJA

Dykumos keliu artėja dulkių stulpas. Sustoja. Dulkės nusėda, pasimato juodas mersedesas. Vyras, atsisukęs į žmonas, surinka:
- Ei, moteriškės, bėgat padėt keisti ratą, ar nematot, kaip žmogus kaitroje kenčia. Tada išlipa iš mašinos ir nuneša butelį vandens jam (žmogui), sėdinčiam ant smėlio kopos ir sunkiai alsuojančiam (mat, ten žemuogių nėra, tik smėliukas).

SUOMIJA

Jis bėgioja rėkdamas po mišką. Rinkti žemuoges sutrukdė meškos. Jį gaudo. Kitos ilgesingai, nedrįsdamos prisiartinti, nuo kalvos stebi besidarbuojančią augalotą, stambių kaulų moteriškę.

MEKSIKA

Tolumoj skamba gitaros. Prijoja mača. Jis šūkteli, atsilikusiam ant mulo:
-Pedrito, Pedrito, lėk į kaimą, sukviesk visus, padėti reikia!
  Grakščiai nušokęs nuo arklio, pasiraito ūsus. Pasitempia kaklaskarės kraštelius žemyn. Meta trumpą, ugningą žvilgsnį į jį (skina apelsinus, ten žemuogių nėra). Prieina prie jos ir mandagiai krenkšteli į kumštį. Ji atsisuka, veidas murzinas, tačiau tuoj pat nušviečiamas šypsenos. Jis paduoda baltą nosinaitę ir klausia:
-Sinjorita! Kelintą valandą atsiųsti karietą jūsų pasiimti?
Gavęs atsakymą, gracingai linkteli sinjoritai ir pasisuka, skambteli susilietę pentinai. Tada jis išsitraukia revolverį. Šauna apelsinų giraitės pusėn (neapsikentęs nesibaigiančio traškesio). Nupučia dūmus nuo vamzdžio. Pataikė…
  Po kaimą pasklinda žinia mača ruošia šventę.

RUSIJA

Prilekia „tačkė“, išvirsta per visas penkias dureles (tipo, dar iš bagažinės). Lionia puola prie jos, nes jau įsimylėjo. Šaukia Valerai (buvęs desantininkas, vis dar su pilote), kad su kitais bėgtų į kalną. Ten „pridubasina“ jį. Tada visi grįžta. Išsitraukia „trilitriaką“, perleidžia per rankas. Paskutinis Vania panyra į likučius, juos užbaigia. Tuo tarpu mašina jau prikabinta prie „tačkės“ (visgi tai bumeris). Vania su kitais karštai diskutuoja ir vis rodo į kalną. Lionia su ja jau „ tačkėj“, toliau skęsta jos akių gelmėje. Pagaliau parvilko ir jį. Dar perleidžia per rankas, tik jau „kanistrę“. Jis jau šypsosi ir visi glėbesčiuojasi, nes jie jau „bratanai“. Tada suvirsta  vidun (sutrukdę Lioniai skęsti akių gelmėse) ir nurūksta, jie ten kažkaip tilpo. Vania vėl bagažinėj ir savo vietos neužleis niekam…

ALBANIJA

Pasigirsta „kalašnikovo“ šūviai. Jie guli. Ji prie beveik pakeistos padangos. Jis ištiesęs ranką su byrančiom žemuogėm. Pasirodo kiti. Vienas trenkia „kalašnikovo“ buože į akmenį ir surinka:
- Šitie ne iš to kaimo!
  Jie eina ieškoti toliau.

LIETUVA (kažkur prie Kuršėnų)

Ji pakeičia padangą ir šaukia:
- Robertai! Rooobertai! Greičiau sėsk į mašiną! Man į Akropolį reik, pėdkelnes susiplėšiau.
  Mat, niekas nesustojo: nei“ mača“, nei“ teroristai“, „ lionia“ vis dar miegojo, o meškų jau kokie keturi šimtai metų kaip nerasta…

              Niekur nerodyto veiksmo filmo PARODIJA                          N14

P. S. Kiekvieną norintį priimu į kūrybinę grupę (galite siūlyti savo versijas).