Lyg aidas tarp sienų,
varpelis ražienų,
žvilgėjo akyse,
toli, virš žydrynės.
vaitojimas seno
dėdulės nuo kalno
su atspindžiu saulės
glostė
man veidą.
ištuštinus stalčius,
išrinkus mažus
apdžiuvusius
prosenelės
gėlių žiedus,
surišiu dar vieną
varpelį dėdulei,
kad jaunystę
pažintų
jo senos
katutės.


Tyliai po lapu





