Prarastieji laikai

Tu šneki,  nesakai

Net garsiau kvėpuoja miškai.

Esi drugelis mažas, tik katik pabudai,

Ir tą pačią minutę voratinkly tu įstrigai..

O kvėpuoja miškai, taip galingai gražiai,

Šaukia vėjai, laukai ir galybių vilkai.

O jie staugia, dainuoja gražiai,

Užsimerkę jie stebi aklai,

Keičias metų laikai,

O kvėpuoja miškai.

Bėga kiškiai, lokiai,

Geria sulą vaikai, laižo kraują uodai,

Nors kvėpuoja miškai, trūksta oro juodai.

O tu viską dažai, taip gražiai, negražiai.

Pabudai, nejutai, kad išskridęs buvai.

O mes esam vaikai,

Naiviai bėga laikai,

Greitai sensta miškai, amžinybės laikai,

Ji sapnuoja pilkai, nespalvotai, gražiai,

Man patinka labai,

Kai uždūsta miškai,

Siela jaučia, kad tai prarastieji laikai.