Ir taip atėjo pavasaris:
Mirė brolis,
Sugriuvo tvartas,
Tėvas prapuolė -
Laukas liko neartas.
Varnos vištas išgaudė,
Apsėmė upė lauką,
Tetos šeimą iššaudė
Girtų medžiotojų gauja.
Ir, mylimas pavasari,
kai atvažiuosi drąsiai,
O, mylimas pavasari,
Šeimos jau neberasi.
Šnarės aruode bulvės
Sodinmečio taip laukiančios,
Tylės pajuodus sesė,
Vartysis kalės kaukdamos.
Bejėgis vežimėly
Sėdės niūrus sūnus,
O voras židiny
sumegs pirmus tinklus.
1998 metai.