25
kas šitos eilės
iš nakties išplaukę
kelionės lazda ar beprasmybės simboliai
bežadėje erdvėj ir nežinioj
kasdien tokia mintis kankina
kai dantis sukandęs
naktyje jas rašau
lyg paskutinį pasmerktojo žodį
26
žvaigždynai Dievo akys
pasruvo krintančiomis ašaromis
į žemės tamsą vandenis sužeistą laiką
ir Zodiako žvėrys gainiojo
vienišą keleivį naktyje
kuriai atrodė nėra pabaigos
27
kai užsiveria durys ir širdys
vien dangaus įstabieji skliautai
lydi kelią tyrų dervišo
ir prieš rytą oazę parodo
dykrų perlą pabertą palaimai
tam į kelią išėjusiam nakčia
tęsinys bus