Popiergalis.

Skiautė,
ant kurios,
dabar rašo,
skausmų kankinama optimistė.
Galėtų pavirst, pinigais...
-Nusipirkčiau ledų. -
Tas karštis kankina,
Mano paskutinę, nuvalkiotą
Kantrybę laukti.
Kol visa tai, baigsis.
Bet tai, vis tęsiasi. (Ir taip, jau gal pusmetis)
O dar mano aktorius pilvas,
vaidinąs nealkaną -
Deja, prastas aktorius..

Jaučiuos lyg aparatas.
Kurio nelemtos baterijos.
Baigė savo darbą.
Kaklas jau nelaiko galvos.
Rankos nekyla.
Akys užsiveria.
O ir įkvėpt, jau sunku.
    Vis labiau jaučiu, kaip išeinu..