Padėjau galvą ant bedugnės krašto
Žiūrėjau tądien į saulėlydį gyvenimo
Praslydo man jis pro šukas tankias
Mirštu nesuprasdama ką reiškia man gyvenimas
Palieku šį pasaulį be šypsenos linksmos
Nukrito tie rausvieji akiniai nuo tavo rankų
Pamiršiu tuoj ką reiškia būt žmogum
Sulys mane mirties audros lašais
Padėsiu galvas už tuos kurie dar gyvi
Kur pateksiu dar nežinau, nors nežinia
Pakilsiu aš į dangų tapt žvaidžde
Tikiuosi nenukrist tą pačią naktį