Voninis

Davė Dievas gerą progą,
Pamatyti vyrą „dorą“,
Įdomus visa kame,
Tas kareivis „Aldona“.
Visa šitai prasidėjo,
Kai aš forume sėdėjau,
Vargšas skundėsi – papuolė,
Į avariją prie griovio!
Gaila man jo pasidarė,
Puoliau guosti besmegenė,
Tą vyruką lig aušrų,
Bet jis tuo pačiu metu,
Suko sparną link kitų!...
Man tik suokė: „Verdu sriubą“,
Tai rūgštynių, tai kopūstų,
Pagalvojau, kaip šaunu,
Toks vyrukas po sparnu!
Bet netrukus prasidėjo,
Jo šunybės, niekadėjo!
Tik pakrypom link šėlsmų,
Ragavau jo sūkurių!
Negaliu tikrai tuo skųstis,
Nes patiko visad dūkti,
Tai citrina, tai tekila,
Tai druska liežuviu pinas...
Bet esmė nebe tame,
Tai jis darė su visa -
Savo meilužių „kuopa“!
Vonion tempė, ką galėjo,
Ir visai jam nedrebėjo,
Kulkom šaudė tuo kartu,
„Kalibriniu šautuvu“!
Ech, Vonini, tu žinotum,
„Klyčka“ šita – tavo „bobų“,
Kurias taip lengva ranka,
Tu švaistei kaip visada.
Juokingiausia dabar tai,
Kad prisimenam vis tai,
Ir giliai širdy dar norim,
Vėl tave išvyst tam forume!
Nieko tau nebedarysim,
Bet į vonią jau nelįsim!
____________________
PS:  SU GIMTADIENIU!
BUM BUM!
@-) --