Knyga

Juk žodžiai tarsi plytos gero namo,
Ornamentą išgauna kaip svajonę –
Mintis žmonių rašytojai ridena
Ir dailina iš priekio ir iš šonų.

Ir imdamas į ranką storą knygą,
Verti, gėries po puslapį atsargiai –
Suskamba jie kaip seno smuiko stygos,
Minties gaivi melodija pavergia.

Rašybos stilius puslapiuos puikuojas –
Maironio, Vaižganto, ar kito meistro,
Sužydi akyse kaip Dantės rojus,
Sušildo širdį gundančiai ir aitriai.

Tik ne visi temato tą stebuklą,
Akim kaip vagys perbėgę per knygą –
Jie šaiposi nuo kvailumos atbukę,
Nes pojūčio jiems tikrojo pristinga.

Džiaugiuos išmokęs gilumas pažinti,
Kaip Dostojevskis kilniąją Madoną,
Įmūrytą į tekstą gilią mintį
Paimti sau kaip dangišką malonę.