Dulkėtu keliu.
Žengia drebančios, skaudančios pėdos.
Tolyn nuo namu,
nedrąsiai į ateitį žengia.
O ten taip sunku,
nežinia, kaip juodžiausioi bedugnėi.
Kelio juosta vingiuoja tolyn.
Ir išnyksta kažkur ten už vakaro.
Akys jau nebemato šviesos.
Rieda ašaros dulkių išgraužtos.
Pėdas akmenys režia basas,
o taip! - Tai kelias į ateitį...