Ir visai neįdomiai. Ir visai negražiai. Tai tėra eilutėmis surašytos mintys, bet ne eilėraštis. Nei jokios emocijos. Tai kas, kad pasakai, jog euforija. Turėtume ją pajust iš parinktų vaizdinių, iš metaforų, o ne iš pavadinimo. Muzikalumas, beje, labai padėtų ją pajausti. Jei jau akys klaidžioja po laukus, geriau tai, ką matai ar ką užuodi aprašytum. Dabar gi atrodo, kad žolytės ten prisirūkei ir parašei pati nesuprasdama.