gražios laiduotuvės

kai Dievas smilkė chrizantemas
rikiavosi svečiai pagal savo eilės
numerį kiekvienas bažnyčioje ėjo palydėti
žvilgsniu prie karsto ir kokios gražios buvo

laidotuvės kai vidurnaktį  suaugę vaikai
išlupo senoliui auksinius dantis
kad pigiau kainuotų. Štai taip yra statomi
paminklai.

ir kokios gražios buvo laidotuvės kai karstą
leido į duobę kurioje jau nebuvo vietos
O per gedulingus pietus visi kėlė tostus
Ir kalbėjosi iki vakaro kam kiek
palikimo plaktels į kišenę

net vienas senis apgirtęs iš sielvarto gulėjo
žiemą tarpdury. Tie pietūs atrodė tokie
bekvapiai ir besieliai. Gražios buvo
laidotuvės.