Paskutinis stiklas viskio

Kurtui Brauningui baigėsi pinigai. Jis kaip tik sėdėjo žiūrėdamas į paskutinį stiklą, vis dar sklidiną drumzlino viskio. Neskubėjo. Dešinę ranką įsikišo į vidinę švarko kišenę ir, užčiuopęs cigarečių pakelį, nusišypsojo. Kelios dar buvo likę, šiam vakarui užteks.
  Netoliese, prie baro dvi stipriai dažytos mergužėlės šnairavo jo stalelio pusėn. Kurtas prisiminė, kad apatinėj švarko kišenėj turėjo būti saldainių. Visuomet jų būdavo, kaimynų vaikai jas mėgdavo.
Lėtai, neskubėdamas patikrino. Pagaliau apčiuopė, viena dar buvo. Išsitraukė ir metė žvilgsnį į barą. Jos tebebuvo atsisukę ir šypsojosi. Pirštai neskubant vyniojo popierėlį. Jos vis dar vėpsojo, nesusilaikęs vyriškis mirktelėjo akį ir atidžiai ėmė apžiūrinėti jau išvyniotą saldainį.
  Mergelės išgėrė savo kokteilius, lyg ir paskubomis, po minutės jau sėdėjo šalia, viena iš vienos pusės, kita iš kitos.
- Nuobodžiauji? – paklausė baltai dažytos ševeliūros savininkė.
Brunetė žaismingai bilstelėjo laibu piršteliu į vis dar sklidino viskio taurę. Jis primerkė akis ir lėtai, pasimėgaudamas suleido dantis į minkštą saldainį. Abi draugės, lyg susitarę, suprunkštė. Baltai dažyta krestelėjo plaukus ir užsimetė koją ant kojos. Kurtas lėtai kramtė saldainį, nejučiom jam išsprūdo:
- Jūs seserys?
Šį sykį jos prapliupo garsiu kvatojimu.
- O ką, panašios? - springdama, paklausė brunetė.
- Neatskirčiau.
Rudaplaukė mostelėjo ranka ir jau apsiraminus, suraukė antakius:
-Mūsų vardai taip pat skirtingi, jeigu jau taip domina. Aš – Fantazija, o ji – Nenuorama, nors...
Jis pagaliau parodė šiokį tokį susidomėjimą ir klausiamai pažvelgė. Kažkodėl jį suintrigavo kalbančiosios vardas, o ir pačiai merginai pajuto šiokią tokią trauką.
- Gal mes kažkuo ir panašios...
- Manau, kad taip.
Išsitraukęs apglamžytą pigiausių cigarečių pakelį, Kurtas pasiūlė:
- Rūkysit?
Jos neatsisakė, regis vėl atgavo pradinę nuotaiką, kuri jau buvo beblėstanti . Nenuorama prisidegusi išpūtė dūmą, kurio gal net nebuvo įtraukusi, plačiai išsiviepė:
-O išgerti? Na...
Jis neskubėjo, laukė tokio klausimo ir jau žinojo kuo viskas gali pasibaigti. Lėtai dviem pirštais pasukiojo cigaretę, pastukseno ją į stalą filtru į apačią ir pagaliau suspaudė lūpomis. Prisidegė, dar kurį laiką žiūrėjo į žiebtuvėlio liepsną. Tada atlošė galvą, išpūsdamas kamuolį dūmų. Gal tai paskutinės malonios akimirkos. Viskio daugiau neturėjo, išskyrus paskutinę taurę, pinigų nebebuvo, o dar dvi neaiškios, nors ganėtinai nuspėjamos vis dar laukė.
- Jei norit gerkit, čia viskas ką turiu.
Brunetė spoksojo į taurę taip, lyg bandytų akimis ją išsiurbti. Draugė kelis kartus kostelėjo, jos susižvalgė:
- Me eisim į damų...
- Gerai.
Kurtas Brauningas net nepramerkė akių, toliau sau traukė ir pūtė dūmus, kurie gražiai kilo link lubų ir ten maišėsi į bendrą balkšvą, vis labiau tirštėjančią, miglą...