Lašelis po lašelio,
Kernta į smelį
Kanciu liudesio saltų jausnų
Ir keli mažyčiai
Svajonių ašarų lašyčia,
Plaukioja jūros -
Abejonių ir kancių blaskoma,
Bet ir žinojo, kad jas atsiuntei tik tu.
Ir tikėjai,
Kar išmes juos ikranta,
Kaip paskutines vitis-
Ir ašaras iš širdie ir geltonuos krante,
Kaip geltonos tulpės.
Iš paskutiėns mūsų vilties.


gr12






