Tiek dulkių...

Noriu ištirpt, kaip sniegas saulės spinduliuos ištirpsta...
Jaučiu – planai jau gimsta, bet širdis tik miršta....
Tavo išėjimas, tuštumos  grįžimas...
Kerpa man sparnus, bet juos prisiminimais ir
Viltim spėju dar adyti...
Tapau vagim, praeities akimirkų....
Kol kas tik taip galiu pakilti....
Gal ir išauš diena, kai taip nesijausiu...
___________________________________
Moralas:  „Pasaulis gražus, tik apsidairyk! “
Žinau, žinau, laikausi iš paskutiniųjų, patikėkit!...
Tik tai rašant, tiek dulkių akyse... Trinu, trinu...
Akys vis rausta... Žinotum, kaip Tave myliu!....