Bedugnėj vienumoj
išnyksta jausmas
tu leidai man išeiti
štai - aš čia
beprotė ir bedalė
pasiklydus savo
bohemiškam laike.
Jau marškos užmaršties
dienas suvystė
nutildė sienas ir
gėlėtus tapetus
rodos nekviečia
nieks atgal sugrįžti
į svetimus namus.
Tu leidai man išeiti.
Aš leisiu tau gyventi.
Tai pabandykime dar kartą...
būti svetimi