Toccatos skambesio galia

Vakar sėdėjau ant degančio stogo,
stebėjau žvaigždes,
Kurios šoko valsą
tarp visatos platybių,
Skambant Toccatai.

Kaip naktinė viltis
ji užspaudė ausis.

Ėmiau nieko nejausti,
atsidūriau tarp jų.

Viena laikė man ranką,
kita tempė į dangų,
Bet galiausiai,-
kritau aš ant lango
Ir likau ten per amžius.

Bet akis man pramerkus
ir mąstyti pradėjus
Vėl sėdėjau prie
rampos šviesos.

Ta liepsna jau nurimo,-
Ausyse vėl suskambo
rami Toccata.

Saulė suktis pradėjo,
mane kviesti norėjo,
bet smigau aš į sapno gaires...