Nusimegsiu taką iš rasos,
o juostą nusiausiu iš laukimo.
Prabėgusių dienų ilgiuos.
Kaip ateities kelius nueit
be paklydimo?
Gyvenimui dėkoju už tai, kad davė
junystės aistrą, polėkį, svajas.
Ir nesvabu, kad šiandien „kerpa“
tarsi avį,
sedžiu „balne“ tvirtai -
nieks neišmes.
Nešu žodžius į jūsų širdis -
galbūt suprasite, o gal ir ne
jeigu skausmu kas nors pagirdys
aš atgaivą surasiu eilėse.