Galbūt ne veltui vadinuos -
Magnolija Plienine...
Kai pasižiūriu, kiek klumpu -
Vis tiek aš kažkada pakylu...
Šis kartas bus ne išimtis,
Tik vis širdy Tave nešioju...
Galbūt dar susitiksim mes,
Tiktai ne čia...
Ne šio gyvenimo alsavime...
Gal ir šalis bus nebe ta,
Gyvensim kur prie jūros kranto...
Australija, Italija, o gal net Lietuva?
Koks skirtumas!
Kad tik mums susitikti būtų lemta...
Ar kūriau, ar nekūriau - pats Dievas težino... Gavosi, kaip gavosi.. ir nevisada galima suprasti tuos vyrus, ar tas pačias moteris... Nors esu girdėjusi ir pats gyenimas Tavo išsakytą nuomonę parodo... gal mano klaida, kad nemoku gyventi kaip ZOMBIS... ir jausmus rodau... jei myliu, myliu visa - ne pustoniais ... Kad nuo to kenčiu, yra kaip yra.. tokia esu.. Gal atsiras toks, kuriam tokia mano meilė bus ta, kurios visą laiką laukė...
O kodėl norėčiau vėl susitikti, jei išėjo? Tam,kad bent akimirką pasijusčiau vėl taip, kaip jausdavausi, kai jis būdavo šalia... Bent akimrką.. Tik tiek...
Tavo eilėse adresatas, tiesą pasakius, buvo (yra?) toks tolimas savo buvimu nuo dabarties, nuo tavęs, tarsi jį būtum sukūrusi svajonėse.Tarsi kalbėtum apie tobulą iliuzijų žmogų. O žinai, jei iš realaus vyro darai svajonę, sudievinį jį (ir neduokdie jis tai sužino), tai greičiausiai arba užries nosį, arba pabėgs...
Na, čia tik patirtis, nuomonė. Jos tikrai neperšu:-) Ir vis tik man įdomu, na, niekaip nesuprantu, jei myli, tau tas žmogus yra labai brangus, bet tarkim jis išeina, nepavyksta būti drauge, tai kam tada susitikti vėl?:-)
Tavo eilėse adresatas, tiesą pasakius, buvo (yra?) toks tolimas savo buvimu nuo dabarties, nuo tavęs, tarsi jį būtum sukūrusi svajonėse.Tarsi kalbėtum apie tobulą iliuzijų žmogų. O žinai, jei iš realaus vyro darai svajonę, sudievinį jį (ir neduokdie jis tai sužino), tai greičiausiai arba užries nosį, arba pabėgs...
Na, čia tik patirtis, nuomonė. Jos tikrai neperšu:-) Ir vis tik man įdomu, na, niekaip nesuprantu, jei myli, tau tas žmogus yra labai brangus, bet tarkim jis išeina, nepavyksta būti drauge, tai kam tada susitikti vėl?:-)
Ačiū už komentarus visiems.. :)
Erato, aš neketinu NIEKO priversti manęs įsimylėti... ir tai būtų kvaila... ir labai neteisinga.. aš tik pasilieku viltį kada nors susitikti, jei bus lemta, tą žmogų, nes su juo man buvo gera... BET NIEKO PRIVERSTINIO...
Tyliai po lapu, nevaryk jo į tualetą... Nu ne šiknius... gyvenimas yra toks, koks yra... Vadinasi taip reikėjo... aš gavau pamoką, metas judėti į priekį.. Bet jokio pykčio ant jo nelaikau, tik dėkoju už prisiminimus, kuriuos saugau kaip deimantą ir dulkių ant jo nenoriu... Bus kitas, bus, bet branginu kiekvieną minutę praleistą kartu... Nevarykit ant jo... Pats Dievas težino, kodėl taip atsitiko...
Sėkmės ir jam, ir jums visiems... :)
Kad tas vyras/ vaikinas eitų šikt(atsiprašau už žodyną labai) , nors tau ir kilo įkvėpimas, bet nu jis tikras ši*nius !blemba, gerai čia , taip jausmo pripilta ir faina, tik jau gera, kad linksmėja eilės. :)
Kundalinuke, tu manai, kad nemylintį žmogų galima priversti mylėti? Manai, jei jūs susitiksite, kažkur Italijoje, Australijoje ar net Naujojoje Gvinėjoje, kažkas bus kitaip? O jei ne, tai kam tada sau draskyti širdį, tikintis jį susitikti vėl? Ar jis tikrai vertas tokios aukos? Na, aš čia grynai apie darbo kontekstą ir potekstę kalbu, o ne apie meninę pusę :-)
p.s. mano patarimas būtų: mylėti, svajoti, tačiau nesistengti tų svajonių paversti realybe. Juk taip gera širdyje turėti brangakmenį, nesuteptą realybės dulkėmis. Čia konkrečiai apie šį atvejį, nes kitas svajones paversti realybe yra BŪTINA. Tam jos ir yra :-)