Ilgesingai žvilgčioju atgal,
gal dar tave pamatysiu.
Šimtametės knygų dulkės, regis,
daug greičiau pakiltų nesujudintos,
nei tu sugrįžtum pas mane.
Tetrūksta mėtinio saldainio ir tavęs
mano gyvenime,
kad būčiau žydinti gėlė.
Be ne, verčiau aš,
nejudinama ir apsigaubusi tamsia skara,
nuplauksiu kartu su aidu sienų...