Sustok... nebėk..!
Bent minutėlę pailsėk...
Visas paskendęs mintyse,
Visas prapuolęs darbuose...
Prisėsk ... aplinkui apsidairyk,
Blogas mintis į šoną nuvaryk..!
Pakelki galvą į viršų aukštai,
Vasaros saulė ten šviečia šiltai...
Atverki akis... pasižiūrėk!
Juk ne viskas taip blogai?
Tik neskubėk... tik gyventi neskubėk!
Juk gėlės žydi taip gražiai...
Sustok... neskubėk..!
Prisėdęs, kojas Tu ištiesk...
Atsipalaiduok, paskęsk svajose,
Išsimaudyk geismų srovėse...
Pasilepink gamtą užplūdusia gaiva,
Pailsėk, kad neskaudėtų Tau galva.
Juk tiek nedaug akimirkų žavingų,
Nerūpestingų, bet nenusakomai laimingų.
Tik neskubėk!