- Mergaite, ak mergaite nuostabiausia!
Stebukle raudančių baltų naktų!
Ištarki dar nors vieną brangų žodį,
pravirkdyk sutemas švelniu balsu...
Mažyte, glausiu prie krūtinės,
kaip glaudžia gelmės dingusius laivus!
Globosiu lig sekundės paskutinės
tavo širdies atodūsius gilius...
Pakyli. Išeini. Taip slenka metai.
Kasryt tavęs iš naujo netenku.
Vien pažadus pavėjui išbarstytus
iš tobulų sapnų rieškučiomis renku.