Talentas ir charakteris...

Sakoma „pranašu namuose nebūsi“. Kodėl? Nes namuose tave pažįsta kaip nuluptą, visas tavo blogąsias puses. Nesvarbu, kad turi savyje dovaną, sugebėjimus, ar dar kitaip vadinamą - talentą, kuris gali jau ir visai neblogai spindėti, netgi nugludintas ir išryškintas...
Kažkada teko kalbėtis su viena studente, kuri labai stipriai buvo nusivylusi vienu savo dėstytoju, pamačiusi jo tam tikrus neigiamus charakterio bruožus (matomai stipriai atgrasius tai mergaitei). Tuomet ji susidūrė su dilema: kaip toks talentingas žmogus (meno srities dėstytojas) gali būti tokiu žmogumi?
Tada mes nemažai kalbėjomės ir teko jai paaiškinti, kad talentas ir charakteris, tai du skirtingi dalykai, kurių nereikėtų suplakti į vieną... Deja, netgi žinant tai, ne retai mes piktinamės, netgi imame kreivai žiūrėti į gana neblogą kūrybą, gerdami į save būtent tokį kokteilį...