Sūrios akys
barsto laiką
pilni delnai
širdies sulos
gal pabels
laiko sekundės
ir šnabždės
išalkęs likimas
diena per trumpa
kad išdygtų ir nesibaigtų
žagsintis gyvenimo
smėlio laikrodis
mintys pamintos
po kojomis
skamba atgailos
turguje
glostau debesis
besimaudančius
sielos vandenyne...
Geras laikas ar blogas laikas, bet jis toks senas, senas, kad geriau apkabinti senį,kuris bet kuris, yra jaunesnis už laiką ir netgi dvasingesnis, o laikas abstrakcija ir žodžiai negali būti nuoširdūs ar išjausti, kaip kažkas pažymi.
Man trūko skyrybos, išties tie "beskyrybiniai" šiek tiek išmuša iš rimo, ritmo, minties. "Žagsintis (...) laikrodis"- tokia šiek tiek keistoka mintis;) O jei bendrai dėl kūrinio- gerai, kad eksperimentuoji, keitiesi. Šiuo atveju man tekstas neatskleidė pavadinimo. Na, parašyta, minčių yra, bet jausmo nepajutau jokio, lyg faktus dėliotum. Na, nepykstam... tik nepykstam:) Tik draugam galiu drąsiai sakyti ką galvoju:)
Kaip tik aš visad esu aš...
Žinai,kad drugeliai būna spalvoti:)?
Tai va-esu kiekvieną kart vis kitokia...Man patinka keistis-tobulėti,ne tik gyvenime,bet ir eilėse:).Kiek galima trypčioti vietoje:D?...
Tu neesi tu:(.Esi elinė rasyk'e...Nebeliko jausmo,liko tavo tik išprotavimai...Man patiko tavo eilės:jausmingos,besiliejančios...Nepyk..
Nesakau,kad tai blogos eilės,bet tokios ne prie širdies...Kas su tavim atsitiko:)?