Vienuma

Trumpa sekundė tyliai slenka,
Susutingsta šypsenos veiduos.
O tu ten stovi, vienišas kaip medis,
Vis laukdamas paguodos. ---
Paguodos iš manęs?
Bet tu nepyk,
Kaip visada praeisiu aš pro šalį,
Ir nesulauksi tu nei šypsenos, nei ašaros manos.
Galbūt rytoj, o gal dar kitą kartą,
Mana širdis ir suvirpės.
Galbūt tada šalia tavęs sustosiu
Ir lauksim. ---
Ir lauksim dviese, kol išnyks kartėlis iš širdies.