Pavogęs iš dangaus visas žvaigždes,
Kaip visad Rūko upės gilumoj
Žinau, ten pat ir šiąnakt
Vėl slėpsies nuo manęs...
O aš, nakčia pravėrus langą,
Ir pasigedus mylimų mėnulio kibirkščių,
Didžiuliu nerimu suvilgysiu
Nusvirusias rankas.
Ir griebsiu tavo sapną,
Taip nežmoniškai ilgai brandintą,
Iš lūkesčių pilnos skrynios.
Pyktį pajutus, lėksiu ten pat, kur ir tu.
Išsiaiškint. Į Rūko upės gilumą...