Vidurvasaris

Vidurvasaris kepa kieme,
Už lango rąstigalis džiūva,
Debesys bėga lyg kojom savom,
Pučia dangus iš plaučių šiltų.

Štai paukštis skrenda ir kriokia,
Vidurvasarį mena paukštienėm.
Medžiai šaukia, linguoja laimingi
Kviečia paukštį nupurpt ant šakos.

Žiūrėk, diena jau merkia akis,
Mėnuo kyla į sostą grakščiai,
Šokdina žvaigždes palaidūnes,
Išsirinkti šis leidžia sau vieną.