Atgniaužtas delnas

Aš jaučiu, kad su šiuo pasauliu kažkas negerai. Jis nėra tobulas, nors būtent tokį jį įsivaizdavau ilgą laiką, bet netobulas tiek, kad galėčiau jį pavadinti sugedusiu. Nors ne, tai reikštų, kad kažkada jis buvo geras. Gal ir buvo iki to amžiaus, kai pinigai ir statusas tapo svarbiau už bet kokias gyvenimo vertybes. Bet jei imsim vertinti būtent nuo šio taško, tai pasaulis buvo ir yra niekam tikęs. Sukurta tvarka ir įstatymai tarnauja prieš paprastus žmones, kurių dauguma baigia išeiti iš proto. Pasižiūrėjus žinias, kyla tik viena mintis- didžiausieji ir galingiausieji TARPUSAVYJE dalinasi pyragu, o trupinius nužeria mažiesiems ir skelbia apie VIENĄ PASAULĮ. Gražu net verkti norisi. Aš daug ko nesuvokiu, daug ko nesuprantu, kartais net paties savęs, ką jau kalbėti apie kitus. Bet mane neramina būsena, jausmas, kad visas šis jovalas skirtas ne man. Norisi užsidaryti kambaryje ir susikurti savo pasaulį. Dar geriau būtų pabėgti į mišką ar vienkiemį, kur niekas negalėtų tavęs pasiekti ir trikdyti amžių ramybės ir taikos. Kai pasižiūriu į aplinkui supančius penkiaaukščius, krūvas žmonių, gyvenančių ten, pasijauti lyg koncentracijos stovykloje, gete. Tūkstančiai likimų įsprausti į betoninius stačiakampius, prifarširuotus vieni šalia kitų. Nėra vietos pabūti su savimi, kai ateina laikas apmąstymams, nėra kur pasislėpti, kai ieškai vienatvės. Čia netelpa net laikas, nėra kada papasakoti mažiesiems apie blogį ir gėrį, apie vertybes ir gyvenimo prasmę. Viskas suplakta į vieną, tampa neatskiriama ir ta vientisa masė pakabinta virš mūsų galvų, užstodama dangų. Aš ir pats blaškausi, ieškau atsakymo, radęs abejoju ir nepasitikiu, galų gale pasimetu ir grįžtu prie savų klaidų. Vieni skelbia gražų gyvenimą ir apie tai, kad visos problemos yra sukurtos mūsų pačių (su kuo aš sutinku), kad būtina tų šiūkšlių atsikratyti, žiūrint į gyvenimą kitu kampu; kiti skelbia, kad mes pasukom ne tuo keliu, todėl tiek daug nelaimingų ir proto ligonių, todėl esame tokie pikti ir viskuo nepatenkinti, todėl tik 1% žemės gyventojų valdo 99% visų pinigų. Abi tiesos skamba įtikinamai. Bet, manau, yra tik vienas problemos šaltinis, viena tiesa. Kad ir kuris variantas tai bebūtų, viskas prasideda nuo žmogaus.
Sakoma, norint pakeisti pasaulį, pradžioje reikia pakeisti save. Turėtų būti tiesa. Bet kažkodėl būtent ties šia mintimi aš ir sustoju. Ne todėl, kad susimąstyčiau, priešingai, man nekyla jokių minčių. Kita vertus, kas tada būsi TU, pakeitęs save? Geresnis tu? Teisingesnis tu? Gerai, jei sugebėsi tokiu gyventi ir nevaidinti prieš kitus. Tikiuosi, vieną dieną mes visi tokiais tapsime.