Dešniajam nėries krantui.

Teka, banguoja pro mylimą Vilnių
amžių giesmes paskandinęs gelmėj .
Nešas metus ir jauku prisiminti,
viską, kas nuplaukė laiko tėkmėj.

Stovi įrėmintas miesto pakrančių,
Nuaidi žingsniais siaurų grindinių.
Šičia kadaise vaikščiojom naktį,
Šičia mūs kvapas jaunystės dienų.

Tyli nebylūs medžių šešėliai .
Kalba po jais šimto paukščių būrys.
Mindo pėdutėm išvaikščiotą smėlį.
Čiulba kol krenta balta pilnatis.

teka, banguoja pro mylimą Vilnių.
Nešas Nėris mūs gražiausius metus.
Na, o dešiniajam krante pakabinti..
mūsų paveikslai ...  nulyja lietus.