Nes mes visi nuo kažko priklausomi:
Ministras nuo kėdės, šuo nuo šeiminko,
aš nuo tabako, tu nuo šokolado.
Mama nuo tėčio, tėtis nuo josios.
Stogas nuo namo, oras nuo Naglio.
Paprasta. Mintis - visi nuo kažko priklausomi - plėtotina. Ji tokia universali, kad gali būti taikoma bene kiekvienam eilėraščiui. Tad tai puiki proga sugalvoti ką sukrečiančio, aštraus, netikėto. O sukurta? Nieko nesukurta. Ieškokit naujovių ir nebijokit.
Paskutinė eilutė labai labai. Tačiau sugalvojus tokią eilėraštuko idėją manau galėjai dar pagvildenti šį kūrinuką, prigalvoti geresnių eilučių. Dabar jis toks labai paprastas "Mama nuo tėčio, tėtis nuo josios" :)