*** *** ***

Papūtęs lūpas ir akis dar išsprogdinęs,
Gyvenimo keliu žygiuoja sau vaikinas.
Visi pažįsta jį gerai,
Nes skaudžiai veikia jo kerai...
Dabar atminti niekaip negaliu,
Kokiu, aplinkiniai, ten šaukia jį vardu? --
Vaikinas aukštas, išdidus
Atves tau bėdą į namus.
Jo draugė panieka, gal ir klasta,
Pro kampą žvalgos į tave.
Prašau skubėk žmogau greičiau,
Patikrink ar širdies vartus aš uždariau...