Vakar

Nurengti medį mokinai tu vakar:
Nuplėšti besiplaikstančius žodžius,
Apverkti skurdžią savo valią,
Sumušti medžio nebylius vaisius.

Nekęsti mokinai dar vakar:
Ugninio vėjo spengiančios dainos,
Jo įkyraus, dabitiško švarkelio,
Ir saujos meilės uždraustos.

Užmiršti mokei irgi vakar:
Ir pasakas, ir melą, ir klaidas,
Sudužusi, kaip gelda ar - valtelė,
Klausiausi, bet dariau … ne aš.