Snaigės

Žiema šoka kerintį snaigių šokį,
kiekvieną kart vis kitokį.
Stebiu lėtai krentančias snaiges
ir be galo ilgiuosi tavęs...
Viską dėl tavęs atiduočiau,
net ir velniui sielą parduočiau.
Kad nors akimirkai galėčiau apkabinti tave,
tūkstančio baltų snaigių apsuptyje.
Mieloji mano, tu visada būsi mano širdyje,
aš tarsi snaigė, kada nors ištirpsiu tavo šiltam glėbyje....