Nuo... iki

Nuo krentančio medžio lapo,
Iki ropojančios skruzdėlės. -
Nuo kvepiančio pušies sako,
Iki kvapų gausos. -
Nuo čia iki bedugnės krašto,
„Oi netoli, oi netoli“, balsai keisti kartos,
Lyg aidas kalnų slėnį, ramiai gyvent neduos. -
Nuo sakinio iki didžiausio tomo,
Nuo beprasmybės lig prasmės.
Nuo šypsenos ir saldaus juoko,
Iki beprasmės liūdesio duobės. -
Nuo visko greit pavargti galim
O kiek reiks laukt stiprybės ir vilties? ---
Nors tu pasauliui tartum mažas šapas,
Bet augt gali iki didžios pušies.