be pavadinimo

Kai šlapia ir šalta delnuose,
Kai miegoti visai nesinori...
Tave lyg mirštantį glaudžiu glėby,
Nes bijau iškristi... iš guolio -- į griovį

Pro šaly nieks nebėga jau.
Net tas laikas, kuriame Tu gyveni.
Susirinkau kaltes savas ir išėjau
Ne tuo keliu, su ne ta atmintim.

Kai Romoj, Vilniuj ar kur nors Paryžiuj
rašau eilėraštį, o gal ilgiuosi ko?..
Staiga ir vėl žinau, ką visada žinojau
kad iš tikrųjų - nei Tavęs, nei Jo...