M ir L.

Pirmiausia noriu įspėti: tai išgalvota istorija apie Maiklą Džeksoną ir Lisą, jo buvusią žmoną. Plačiau apie tai galite pasiskaityti mano dienoraštyje. Jei vis dar norite tęsti, prašau:

PIRMAS. Pirmasis susitikimas


Prieš eidama susitikti su JUO,  nelabai žinojo, kas jos laukia. Apie Maiklą buvo skaičiusi daug – visi laikraščiai ir žurnalai rašė, kad jis yra keistas ir greičiausiai jam patinka vyrai. Jis miegojo keistose kamerose, laikė begales gyvūnų, po pasaulį keliavo su šimpanze. Lisa miglotai prisiminė jų pirmus susitikimus, kai dar buvo maža mergaitė. Maiklas atrodė toks tolimas ir šaltas. Iš tikro, tai tie prisiminimai greičiausiai buvo šalti,  nes bandydama atsiminti, kaip atrodė jo veidas, ji sugebėjo išvysti tik dideles rudas akis.
Kai Lisai pasiūlė susitikti su Maiklu Džeksonu, pirmiausia ji pagalvojo, kad jos draugė tyčiojasi. Lisa turėjo du vaikus ir skyrėsi su vyru. Visa jos santuoka nuo pat pradžių buvo pasmerkta, tačiau jai tai kėlė didelį skausmą. Ji sutiko tik todėl, kad neseniai buvo įrašiusi naują albumą. Lisa manė, kad Maiklas susidomės jos muzika, gal padės. Negalvojo apie jį kaip apie vyrą, kurį reikia sužavėti. O gal galvojo? Pasimatymui apsirengė raudoną prigludusią prie kūno suknelę, kuri paryškino dailias kūno formas. Ji atrodė liekna ir gundanti. Šiek tiek pasiryškino lūpas, pašiausė plaukus. Vyras jau seniai sakė, kad ji netraukia jo taip kaip anksčiau. Kad ji tapo žiežula, visuomet ieško konfliktų kur jų nėra. Kad jį pykina nuo jos kvapo. Gal dėl to, prieš išeidama ji susipurškė ant savęs beveik pusę buteliuko mėgstamiausių Maiklo kvepalų. Apie juos perkaitė viename laikraštyje ir labai tikėjosi, kad gal čia nėra kokio žurnaliūkčio pramanai.
Susitikimo vieta buvo itin slapta, viename iš geriausių restoranų, kuris buvo uždarytas Maiklo Džeksono proga. Prie įvažiavimo Lisą pasitiko niūrūs apsauginiai ir patikrino  rankinę. Lisa nespėjo įsižeisti, kai metrdotelis palydėjo ją prie stalelio, kur jau laukė Maiklas.
Jis atrodė lyg tikra žvaigždė. Juodas kostiumas, gerai sutvarkyti plaukai, akinanti šypsena. Ir tos pačios dideles rudos akys. Maiklo veidas atrodė nuostabiai – visi bruožai buvo subtiliai paryškinti. Jis pašoko nuo kėdės ir pabučiavo Lisai ranką. Ji išraudo.
- Sveika, - pasisveikino Maiklas mandagiai, - tikiuosi prisimeni mane iš anksčiau? Aš pasikeitęs, bet tu man dar vis patinki... – jis vėl nusišypsojo iki skausmo dailia šypsena.
- Sveikas, - sugebėjo išlementi Lisa, kuri visuomet laikė save labai tvirta moterimi, - aš irgi pasikeičiau, bet gali dėl to nesijaudinti – tu man vis dar patinki.
- Tai aš tau patikau? – šelmiškai nusijuokė Maiklas, padėdamas jai atsisėsti, - Nežinojau. Kai klausiau tavo mamos, ar galime susitikti, ji man pareiškė, kad tu tam per jauna.
- Kada tai buvo? – nustebo Lisa. Motina jai niekad nepasakojo apie tokį įvykį.
- Kai tau buvo šešiolika. – Maiklas dabar tirštai nuraudo, lyg būtų pasakęs ką nešvankaus. – Aiškiai per jauna. Tačiau aš norėjau susitikti su tavimi. Kaip draugas.
Stojo nejauki tyla, nes Lisa visai pasimetė. Pirmą kartą ji girdėjo, kad jis jos ieškojo prieš daugelį metų. Kiek pyktelėjo ant motinos, bet tuo pat metu suvokė, kad tokia ji jau yra. Visuomet norėjo dukrą apsaugoti nuo nesamų priešų ir perdėtai rūpinosi. Gal todėl ji ir ištekėjo už Denio, kad pabėgtų nuo tų lipnių gniaužtų. Tačiau pateko nuo vilko pas lokį.
Kol jie ramiai šnekučiavosi, Lisa nejučia ėmė jaustis lyg eilinė Maiklo gerbėja. Ji duso iš susijaudinimo, aiškiai girdėjo, kaip neramiai plakė širdis, drebėjo rankos. Ji stengėsi paslėpti savo būseną, tačiu tai buvo nepakeliamai sunku. Du kartus ji vos neišvertė taurės su vynu.  Maiklas buvo toks gundantis.
Su juo buvo lengva bendrauti. Jis mokėjo juokauti ir juoktis. Kiekvieną kartą nusišypsojus, skruoste atsirasdavo žavinga duobutė. Jam palinkus į priekį, ant kaktos užkrisdavo žavinga garbana.
Jam patiko Lisa, o jis to ir neslėpė. Atvirkščiai, atrodė  jis deda visas pastangas, kad ji irgi nesuabejotų, jog yra dievinama. Juk jie susitiko tik prieš valandą? Tačiau laikas tyso lyg medus, Lisai atrodė, kad pažįsta Maiklą jau seniai. Juk jie tokie panašūs! Abu turėjo ir turi problemų su tėvais. Abiems patiko tie patys filmai ir muzika. Jiems buvo juokingi tie patys anekdotai ir istorijos.
- Tu tokia graži, - tarė Maiklas. Tai išsprūdo tarsi netyčia, nes ji pastebėjo, kaip jis prikando lūpą, taip atrodydamas dar patraukliau. – Niekad nemaniau, kad ateis diena, kaip va taip sėdėsime restorane. – Jis nejučia paėmė Lisai už rankos. Paglostė nykščiu jos delną. Lisos kūnu perbėgo keistas virpulys, kurį jau manė išnykusį. Ir tai jis padarė tik vienu prisilietimu?
- Ak, Maiklai, nereikia su tomis saldybėmis, - ji bandė vaidinti „kietą“. Tačiau balsas išdavikiškai drebėjo. Ji pajuto, kaip jo kelis prisiliečia prie jos kojos. Kūnu vėl nubėgo saldus laukimo drebulys.
- Aš rimtai, - jis žvelgė į Lisą savo didelėmis akimis, kurios spindėjo lyg du neįkainojami brangakmeniai. – Kai sužinojau, kad sutikai, ilgai vaikščiojau lyg apsvaigęs. Juk žinojau, kad tu ištekėjusi, tačiau Mari patikino, kad jūs skiriatės.
Lisa tuoj pat ištraukė ranką. Ji pasijuto nejaukiai, aptarinėdama savo asmeninį gyvenimą su nepažįstamu. Ji prisiekė sau, kad Mari gaus pylos. Kokią teisę ji turi skleisti informaciją apie tokius intymius dalykus?! Jos skruostus vėl išpylė raudonis.
Maiklas suprato, kad padarė klaidą. Susimovė, kaip visada per pasimatymus su silpnąja lytimi. Vis tas jo plepus liežuvis. Juk Mari privertė jį prisiekti, jog jis nepasakys Lisai, kad žino apie jos skyrybas. Jam paprasčiausiai išsprūdo... Jis bandė susigrąžinti atrodė negrįžtamai sugadintą nuotaiką:
- Atleisk, jei pasakiau ką netinkamo. Žinau, kad negerai, kai kažkas knisasi po tavo asmeninį gyvenimą. Bent jau aš tikrai žinau. Po velniais, aš tikras asilas Lisa, atleisk man. Visuomet susivarau prieš sau patinkančias moteris, pasirodau visiškas liurbis...
Jo aistringas prisipažinimas sukėlė šypseną. Jis atrodė toks susirūpinęs ir nelaimingas, kad Lisa nejučia vėl pajuto tą pačią trauką. Ji pati paėmė Maiklą už rankos ir ėmė guosti:
- Nieko Maiklai, viskas gerai. Tik aš labai jautri šiuo klausimu. Ir Mari pasielgė visiškai idijotiškai. Tai ant jos pykstu, patikėk, ji dar gaus atpildą.
- Bet tai mano kaltė, pažadėjau jai, kad neišduosiu....
Taip jie vėl grįžo prie nerūpestingo tono. Jis erzino ją, ji raudo, ji erzino jį, jis kandžiojo lūpą... Vakaras atrodė begalinis. Tik dabar Liza prisiminė, kad nieko nepasakė apie savo muziką. Tačiau Maiklas užbėgo tam už akių. Jis klausėsi jos dainų, jam paliko įspūdį jos balsas. Jis gyrė jos sugebėjimus, o ji tirpo lyg cukrus. Jai patiko pagyros, jai patiko Maiklas. Ji suvokė, kad nesulaikomai klimpsta į eilinį nuotykį. Bet ar tai ne ji? Visuomet rizikavo, kartais net savo laime.
Ji jautė, kad Maiklas ją traukia. Ji troško, kad jis apkabintų ir priglaustų prie savo krūtinės. Pabučiuotų ir paliestų jos plaukus.
Vis tik vakaras baigėsi ir Maiklas palydėjo Lisą iki mašinos. Ji tikrai nesitikėjo, kad kas nors bus. Juk jis toks drovus. Tačiau – kai ji jau norėjo sėstis į mašiną, Maiklas sulaikė už rankos, pažvelgė tiesiai į akis. Ir pabučiavo. Iš pradžių svelniai, tarsi tirdamas nežinomus vandenis, paskui vis drąsiau. Nuo bučinio Lisai apsisuko galva ir ji nevalingai atsakė su laukine aistra. Tiek naktų, gulint vienai lovoje. Tiek vienišų valandų graužiant save, kad jos nebemyli. Ji pajuto, kad Maiklas yra tas, kuris ją išgelbės. O ji išgelbės jį. Ji pajuto, kaip šiltas liežuvis islysta jos burnon ir nedrąsiai sudejavo. Kūnu nubėgo nesuvaldomas drebulys, karštas žaibas pervėrė kūną. Jis atsitraukė ir vėl pažvelgė jai tiesiai į akis. Vieną akimirką, Lisai atrodė, kad jis atvėrė jai savo sielą, tik šiek tiek, bet ji tarėsi įžvelgianti bedugnę, kurioje plaikstėsi Maiklo siela, įkalinta ir beviltiškai graži. Jis nieko nesakė. Laukė, turbūt kol ji pasakys nors žodį. Jis atrodė truputėlį nustebęs, lyg negalėtų patikėti, jog taip pasielgė. Juk jos nepažįsta. Pirmą kartą susitikęs jau puola ją lyg išbadėjęs. Bet argi jis nėra išbadėjęs meilės? Pirmą kartą Maiklas pajuto ryšį su kitu žmogumi. Moterimi! Tai buvo nauja.
- Pabučiuok mane dar, - sukuždėjo Lisa, prisiglausdama arčiau. Maiklas nelaukė antro prašymo. Jis vėl pabučiavo ją. Tada klausiamai pažvelgė ir ji ištarė: - ar važiuosime kur nors?
Abejonių neliko, jis jaučiasi taip pat. Lisa jautėsi lyg drugelis patekęs į tinklą. Jos mintis aptraukė keistas rūkas. Ji norėjo jo, skausmingai, lyg daugiau niekas neegzistuotų. Ji troško nuplėšti nuo jo kūno drabužius ir prisiglausti, įkvėpti jo kvapo, susilieti . Pajusti jį savyje, jo gyvulišką jėgą ir sudegti aistroje.
Maiklas pamojo savo vairuotojui ir šiam priėjus kažką pašnibždėjo. Vairuotojas kilstelėjo antakį, buvo matyti, kad nebuvo pratęs prie tokių pono nurodymų. Bet susilaikė nuo atsakymo, tik linktelėjo. Maiklas paėmė Lisą už rankos ir nusivedė į savo limuziną. Jie sugriuvo i vidų ir ėmė bučiuotis. Ji neprisiminė, kaip pasiekė viežbutį. Ji nepriminė, kaip jie liftu kėlėsi į numerį. Vienintelis dalykas, kuris jai įstrigo, jo karštos lūpos, švelnus liežuvis, alsavimas kaklo linkyje. Rankos liečiančios jos jautriausias vietas. Jo kvapas, persipynęs su jos kvapu.
Įvirtę į kambarį jie nuplėšė vienas kito drabužius. Jis nustūmė Lisą ant lovos ir pats prispaudė ją visu kūnu. Visuomet galvojo, kad Maiklas yra labai smulkus, tačiau klydo. Jo kūnas buvo treniruotas ir standus, rankos didelės ir stiprios. Jai buvo sunku kvėpuoti, bet ne dėl to, kad Maiklo svoris slėgė ją, bet nuo nepakeliamo troškimo susilieti.
Tai įvyko. Jis paėmė ją bemaž šiurkščiai, bet jo veide atsispindėjo begalinis geismas, sumišęs su švelnumu. Ji rangėsi ir dejavo po juo lyg prismeigta plaštakė.
---
Ryto saulė įspindo pro užuolaidas ir Lisa susiraukė, pakėlusi galvą nuo pagalvės ji apsidairė. Buvo viena. Prieš akis gulėjo raštelis. „Tu.... nepakartojama. Aš turėjau išeiti, prašau atleisk. Susitinkame šį vakarą? Tavo M. “ Ji atsilošė. Visi prisiminimai vėl grįžo atgal. Ji sudejavo: - ir kas jai buvo užėję? Ji padarė baisiausią klaidą savo gyvenime, bet jau buvo vėlu ką nors pakeisti.