Kaip teisingai suvokti pasaulį?

Žmogus negali matyti realybės tokios kokia ji yra ir teisingai vertinti įvykius supančius jį, juk jis tėra tik asmenybė, kurią pagal savo taisykles suformavo aplinka, kurios galbūt jis pats net nepasirinko, todėl, bet kokie jo analizės kriterijai remsis jau iš anksto suformuota jo nuomone.
Tikrausiai ne vienas jau yra pastebėjęs kaip klausydamas žinių, tarsi teisėjas, viską „teisingai“ suskirsto kas yra blogai, o kas gerai. Šiandien žmogui labai dažnai gali atrodyti, jog pasaulyje yra daug nereikalingų įvykių be kurių pasaulis būtų daug geresnis. Tačiau jeigu pažvelgtume į istorijos ir evoliucijos procesą, tai pamatytume jog žmogus išsivystė iš labai primityvių organizmų ir subrendo iki tokios sąmoningos ir intelektualios būtybės kokia yra šiandien. Bet matydami tiek daug blogio aplinkui natūraliai iškyla klausimas. Nejaugi žmonija evoliucionavo ir vystėsi milijonus metų iki to kas yra netobula? Juk tai prieštarauja dėsniams. O galbūt tai tik dar vienas vystymosi etapas? Juk iš tikrųjų jeigu mes paragautume kokį nors neprinokusį vaisių nežinodami koks jis yra skanus prinokęs, iš karto jį atmestume kaip blogą ir netinkamą. Arba įsivaizduokime jog ateivis iš kitos planetos pirmą kartą atsidūręs mūsų žemėje pamatytų keleto dienų kūdikį bejėgiškai maskatuojantį rankom ir kojom ir tokio paties amžiaus veršelį, kuris jau pats stovi ant kojų ir galbūt savarankiškai bando kramsnoti žolę. Jis tikriausiai padarytų išvadą, kad antrasis yra kur kas labiau išsivystęs organizmas, kuris tikriausiai ateityje turėtų tapti tikru herojumi.
Taigi sunkoka teisingai vertinti šiandieninę situaciją nežinant galutinio tikslo. Galbūt žmonija yra dar tik kuriame nors vystymosi etape, o visa šiuo metu susidariusi padėtis tėra tik būdas priversti žmoniją žengti sekantį žingsnį? Juk ir mažiems vaikams kartais tėvai turi paimti rykštę, kad šie paruoštų pamokas. Galbūt verta sustoti ir paklausti savęs kodėl pasaulis atsidūrė tokioje padėtyje? Galbūt, jei klausimas būtų tikrai nuoširdus, pavyktų gauti atsakymą?