Išpažintis

tokį neužbaigtą jausmą turi Vilnius iš ryto
rodos laikinai gavęs kiek perdaug šviesos
pasakiškai platus bet greičiausiai tilptu į delną
kur visi turi savo maršrutus bet ne šįryt
rodos kas atmintį būtų užvaldęs
išbraukęs tuos posūkius
naktines parduotuves miegamuosius rajonus
staiga išaugęs meilę
nenorintis rodyti savo rankų
dar vis gąsdinantis baubais ir raganom
kad dangus griūna
šnibždantis na kaip tau miegasi, kaip tavo kailis?
surask man tinkančius baltinius
tavęs laukia tokia pat tuštuma
tavo švytėjimas miestas mano švytėjimas bliuz

po skrybėle su akiniais
aš visad dirbu tamsoje
o tu gražus. ir viskas ką prisimenu