Žvilgsniu per stiklo šukę mėlyną
Keliauju išsvajotos saulės link.
Tiktai pėdas palieku smėlyje.
Kas nors galbūt ateis jų susirinkt.
Pagaunu vėją rūbais plazdančiais,
Atsispiriu įkvėpusi giliai,
Bijodama pažvelgt į apačią
Akis užmerkiu, mosteliu sparnais...
Kylu. Jaučiu, tačiau dar netikiu.
Nejau į saulę, kad sudegt skrendu.
Ikaras? Ne, greičiau, aš Feniksas.
Sudegsiu, kad atgimt iš pelenų.