Gyvenk

Įpinsiu tau į plaukus voratinklio giją,
Ramunės žiedą subrandintą baltai...
Margaspalvio drugelio sparnais atplasnosiu
Ir nutūpsiu ant tavo širdies nelauktai.

Prisiglausiu arčiau labiau nei arti,
Apkabinsiu ir saugosiu tol, kol nubusi,
O kai vos tik pramerksi svajingas akis,
Aš pavirsiu tau angelu, kurio nepajusi.

Jis tupės ant peties, bet jo nematysi,
Saugos tave kol naktis pasivogs.
Dovanosiu ramybę prisotintą meilės
Ir širdis plaks ritmingai, kol laikas sustos.

Ligi tos valandos, paskutinės akimirkos,
Įteiksiu save įvairiausiomis formomis.
Gyvenk dėl manęs, kaip dėl tavęs gyvenu-
Egzitenciją savo pakloju po kojomis.