Palydėk, prašau per pievas,
Aš tarp žydinčių gėlių,
Pasiklysti bijau vienas,
Tarp minčių savų, gilių...
Tavo delno dar vis nejaučiu,
Einant, kojas bado man ražienos,
Nusileidus kalneliu stačiu,
Pajuntu kaip skaniai kvepia šienas.
Tavo maldomis tikiu,
Lydi jos kelionėje šitoj.
Šviesą dar matau akių,
Į kurias pažvelgsiu jau rytoj...:)