Kraujo taurę rankoje laikiau.
Keli lašai į sielą man nukrito.
Bet saulę skaisčią dar mačiau,
Kai, manam pasauly, nieko nebeliko...
Ir tik staiga, aš toly jūrą pamačiau,
Joje be burių laivas plaukia.
Panirt ne kartą mėginau.
Tada, kai niekas nebelaukia...
Melsvos akys, ir linų plaukai,
O dar jėgų pilna pintinė.
Ir kraujo skonis dar ilgai,
Išliks jaunoj statinėj...