nereikia dvasinio striptizo...intymus jūsų eilius ir jeigu ji kas peiks bus asmeniskai skaudu, zinau, nes pati panasios stilistikos eilerasciu rasiau ir juos visada peikdavo"...As akmeni tada pakėliau
ir į krutine paguldziau,
virpejo mano lupos tyliai
o siela klyke vis garsiau
"ziurekit zmones, as krutinej
tik salta akmeni laikau." Sis man kazkada atrode nerealus eilerastis, o kritikos gavau daugiau negu reikia...na tiesiog siulau tai, kas asmeniska, ne visada parodyti kitiems...nes mes zmones...mums svetimo skausmo nebuna... ti va...
PS. neabejoju, kad tau Jo labai greitai nereikės ;)Gyvenimas, kaip saldainiu dezute, niekada nezinai koki gausi:)
Eilės nuostabios. Jaučiu ir žmogus nuostabus. Tikrai, neliūdėk, visko buvo, visko bus, bet pasaulis nepražus. Gyvenimas tęsiasi. Galbūt labai skaudu yra, bet skausmas ne meilė, amžinai širdy nelieka, tad tikėk manim, po daug laiko pamirši skausmą ir širdy liks tik meilė, galbūt ne tam kam norėtai, bet visgi meilė. :} Na, o eilės, kaip ir minėjau, nuostabios, tikrai gražu skaityti. :}
Eilius labai gražus. Tik nepatiko vienas dalykas... Tas liūdnas veidukas. Daugiau optimizmo... Žinok viena ir viskas bus gerai: pasaulis sukasi ne apie jį, o apie tave.
Na nesikabinėkit prie tų banalumų.... :)) tada gaunasi, kad visas gyvenimas banalus... Juk žmogus taip nuoširdžiai išliejo tai, ką jautė... tai negali būti banalu, nes kiekvienas jaučia individualiai "tą banalų" jausmą.. Man labai patiko, tik liūdnas... Bet gyvenime reikia pirma paragauti kartaus vyno, kad suprastum, ką reiškia saldus...
Tik nenuleisk rankų, Monita... NIEKADA nenuleisk rankų... :))
PS: juk ir kiek daug eiliukų čia apie meilę yra... ir daug kam atrodo banalu banalu... bet tada gaunasi, kad pati meilė banali... Kiekvieno jausmas individualus... na čia mano nuomonė... nes man labai gražu kaip kiekvienas savaip tai išjaučia ir išreiškia, bet lyg ir tą patį, bet kartu ir skirtingai..