Mmm, nežinau ką čia pasakius.
Tikrai tikrai.
Be žodžių.
Tai taip...
Knisa.
Nežinau ką ir
be pridurti.
Gražu.
Veiksminga.
Prasminga.
Lengva.
Genialu.
Plaukia...
:)
Supratau ir aš kaip gera,
Eiti gulti vakare,
Kai žinai, kad vėlei naktį,
Liksi tu nebeviena.. :)))
Ir nereiks jokių net žodžių,
Tik tyla kalbės viena,
Tai nepaprasta, o rojus,
Tad nedelskime, eime... :)))
Geniuk, ankstyvas paukšteli, tokį nuostabų eilėraštį sudėjai... Paprastas, lengvas, ir toks einantis į širdį, kad nejučia truputį nuliūdau. Bet jis nėra liūdnas! Puiki ir išvada - patylėti yra daug reikšmingiau neretai...
Sėkmės ir dar kartą sėkmės