Nerealybė

Susapnuotas apnuogintas šokantis kūnas
Ant paklodžių baltų…
Lyg į nebūtį traukiantis virpantis liūnas.
Ten kur aš, ten ir tu.

Išpintuose plaukuose paklydėliai pirštai
Vis giliau ir giliau.
Prikelta tavo judesio dar kartą mirštu -
Atsimerkti bijau.

Įbrėžimus ant sienų paliekančios rankos.
Išprotėję nagai.
Ir užspaustos dejonės krūtinėje trankos.
Dar drebėsiu ilgai.

Taip nenoriu prabusti, nuvyk ryto saulę!
Neįleisk spindulių.
Dar truputį pabūkim bepročių pasauly.
Tarp besvorių gėlių.

Tavo kvapo voratinkliais apgaubtas rytas,
Judesiai supinti.
Ir ties slenksčiu jau stovi gyvenimas kitas…
Turim tai, ko verti…