"kiekvienoje meilės istorijoje yra šiek tiek vyno, šiek tiek aistros, šiek tiek nuodų."- Pasakiškai pasakei... PASAKIŠKAI!! 5*žvaigždutės už tai... :D Juk tai ir daro meilės istorijas išskirtines... kiekvieną savitą... kiekvieną nepakartojamą... :)) Nes iš jų gimsta viskas, kas gražiausia... taip juk yra!...
Netgi jei ji baigiasi... ar senatvėje.. skaitai tuos tada rašytus eilėraščius... ir akys žibėti pradeda... prisiminimai pagauna.. ir vėl girdaisi, vėl svaiginiesi.. tik eilėraščių ir patirtų jausmų vynu... Gal jis net svaigesnis už vynuogių.. :D
Et, vynas :) Kažkada, kai parašiau apie vyną ir meilę viename posme, mane išvadino pigios meilės propoguotoja ar kažkuo panašaus :D Jūsų taip nevadinsiu. Manau, kad kiekvienoje meilės istorijoje yra šiek tiek vyno, šiek tiek aistros, šiek tiek nuodų.
Yra tokių vietų, kur norisi vientisumo, minties išbaigtumo. Manau, jog visai neblogai, nors tobulėti visad yra kur :)