Kutena jūros bangos ausį,
Saulėlydį bučiuoju akimis,
Smėliukas šildo kojų pirštus,
Žuvėdroms suokiant mums aplink...
Apkabini... ir laikas stoja,
Ant kopų stebint tą nesibaigiantį tolį...
Mintis švelniai prisivilioja mintį,
Mūs žvilgsnius suveda artyn...
Ir kaip tos bangos palengva krantan ridenas,
Taip palengva liepsnoja ugnys akimis...
Ir užkabina stygas jautrios gitaros,
Švelniai prigludusias ant kūno mano...
Viena nata pakeičia kitą,
Melodija užgimsta pamažu...
Iš vieno instrumento – duetas gimsta,
Ir aidi meilės gaidos pavėjui....
Tos muzikos melodija, žvaigždes pažadina,
Ir jos mūsų ritmu šuoliuoja bangomis...
Mėnulis išlenda ir šviečia natom taką,
Kad tik nebenutrūktų nakties šios skambesys...